stubeda

stùbeda scom. (1) šnek. nepaslankus, tingus žmogus ar gyvulys, stuobrys: Padirbs tau tas stubeda, lauk! Stč. Ot stùbeda merga – kiaušinis nuo galvos nenuriedėtų, kaip eina Pn. Nusipirko arklį tokį stùbedą, negali nė pavaryt Pn. Jau tu ir sėdi kap stubeda Mrk. Stovi kap stubeda Rod.